Man gėda dėl savo kūno. Ką daryti?
Atėjus pavasariui ir atšilus orams, kaip ir kasmet daugumos ekranus ir žurnalų viršelius užplūsta antraštės “kaip sulieknėti per 30 dienų” ar “paruošk savo kūną paplūdimiui - ir kuo greičiau!”. Tie, kurie rūpinasi savo sveikata, o kūną vertina kaip transporto priemonę, gali ramiai praleisti šiuos pasakymus pro akis. Tačiau nemaža dalis žmonių į savo išvaizdą reaguoja gerokai jautriau.
2023 metais Kanadoje atlikto tyrimo metu įrodyta, jog su kūno išvaizda susijusi gėda daro didžiulę įtaką psichologinei būsenai. Nustatyta, kad nuolatinę gėdą dėl savo kūno jaučiantys žmonės žymiai dažniau kenčia nuo depresijos, nerimo bei valgymo sutrikimų. Atrasta, jog kitose srityse jaučiama gėda neturi tokios stiprios įtakos psichikos sveikatai.
Tokios emocijos kaip gėda ar kaltė susijusios su kitų žmonių vertinimu. O tiksliau, jos atsiranda iš kritiško savęs vertinimo, galvojant apie tai, kaip mane mato kiti žmonės. Šiaip jau gerai yra jausti ribas, pagalvoti, kaip kiti žmonės šalia manęs jausis, pastebėti, ar pernelyg neperžengiu bendrai sutartų visuomenės normų. Gerai yra pajausti kaltę, jei įskaudinau kitą - kaltė paskatina atsiprašyti, išspręsti tarpasmeninę situaciją. Gerai yra jausti gėdą, kai pasielgiu labai netinkamai, pavyzdžiui, per daug provokuojančiai - taip galima išvengti dviprasmybių, nesusikalbėjimų. Tačiau kartais gėdos ar kaltės jausmas paralyžuoja, neleidžia imtis teigiamų pokyčių. Šie jausmai, jei jie lydi nuolat, gali skatinti depresiją ar nerimą.
Emocijos gali būti greitai kintančios, o gali likti ilgiau ir tapti tarsi žmogaus dalimi. Kartais liūdesys - tiesiog laikina būsena, kuri, nors gali aplankyti dažnai, bet baigiasi, vos tik perkeliu savo dėmesį į linksmesnę temą. O kartais jis lydi nuolat, visur. Į tokias ilgiau užsilaikančias emocijos ir svarbu atsižvelgti, galvojant apie savo psichologinę sveikatą. Kitas aspektas - gėda gali būti visa apimanti arba susijusi su specifine sritimi. Bendra gėda - kai atrodo, kad iš esmės neatitinku bendrų žmogiškų standartų, arba nesijaučiu, kad galiu būti “geru žmogumi”. Tai labai skiriasi nuo gėdos, jaučiamos, pavyzdžiui, dėl laiku neparašytos ataskaitos darbe - tokia gėda bus susijusi tik su darbu ir pasiekimais jame, bet nepersikels į kitas gyvenimo sritis.
Kaip nustatyta, kad su kūnu susijusi gėda daro didesnę įtaką psichikos sveikatai? 500 dalyvių pildė klausimynus apie savo psichikos būseną, valgymo sutrikimus, bendrai jaučiamą gėdą ir kaltę, bei būtent su kūnu susijusias gėdą ir kaltę. Atrasta, kad būtent pastarosios ir yra glaudžiausiai susijusios su depresija, jaučiamu nerimo lygiu, valgymo sutrikimais, pasitikėjimu savimi bei saviverte.
Kitaip tariant, žmogus, nepatenkintas savo išvaizda, dažniau jaučiasi nevertingas nei tas, kurio netenkina jo pasiekimai. O tai skamba mažų mažiausiai neteisingai. Nes iš tiesų juk yra daugybė sričių, daugybė būdo savybių, svarbesnių už išorinį grožį, galiausiai - ir daugybė skirtingų grožio standartų. Tačiau štai, gyvename visuomenėje, kurioje išvaizdai skiriama tiek dėmesio, kad tai daro milžinišką įtaką mūsų psichikos sveikatai.
Ką galima padaryti?
Pirmiausia, auginti sveikus vaikus, juos kiek įmanoma labiau saugant nuo kūno kulto, nuo komentarų apie jų išvaizdą, kūno sudėjimą, “apvalius skruostus” ar “perdžiūvusį pilvą”. Taip pat galime saugoti ir save, vengdami itin į išvaizdą susitelkusių žmonių tiek gyvai, tiek ir medijose, socialiniuose tinkluose. Save saugoti kartais reikia ir nuo savo pačių komentarų - dažnai vidinis monologas būna itin kritiškas, nes per metų metus susirinkome visus komentarus iš aplinkos, ir juos nesąmoningai sau kartojame. Tam monologui pakeisti labai tinka afirmacijos - pačių užrašytos frazės (galima pasinaudoti ir psichologės parengtomis), padėtos matomose vietose, kurias vis galima perskaityti praeinant. Tokios, kuriomis galiu patikėti, pavyzdžiui: “aš esu vertinga”, “mano kūnas stiprus ir mane gali nunešti ten, kur noriu”, “aš priimu save netobulą”... Vidinį monologą keisti galima ir įnešant į savo gyvenimą daugiau sąmoningumo per relaksaciją, meditaciją, geresnį savo kūno tokio, koks jis yra, pajautimą.
Dažnai atrodo, kad jei kyla mintis - ji yra teisinga. Tačiau iš tiesų mūsų mintys yra ilgo viso gyvenimo mokymosi padarinys, o tikrai ne visada mokomės iš pačių geriausių pavyzdžių.
Straipsnį parengė psichologė, KET psichoterapeutė Gabija Petravičė.
Savterapija.lt priemonės santykiui su kūnu gerinti:
- Aš (ir) kūnas - refleksijų dienoraštis moterims
- Dėmesingumo ir savirefleksijos dienoraštis su meditacijų ir relaksacijų įrašais
- Afirmacijų kortelės Terapinės žinutės sau
