Kodėl sunku keistis vienam?
Pažįstamas jausmas, kai jautiesi vieninteliu pasaulyje, kuris susiduria su viena ar kita problema? Vienintelis žmogus, neprisiverčiantis pasportuoti šiame grožio kulto varomame pasaulyje? Vienintelė mama, nesusivaldanti ir užrėkianti ant savo vaikų, kai visi aplink - kokios nors ultra švelnios tėvystės atstovai? Vienišumo jausmas dažnai veda į pasidavimą - “jei tik aš taip elgiuosi/galvoju/jaučiuosi, tuomet gal tai beprasmiška..”
Ir taip, žvelgiant plačiau, būtų idealu visiems mums suvokti, kad nesame vieni šiame pasaulyje, kad daugybė žmonių susiduria su panašiomis problemomis, o mūsų sunkumai yra universalūs. Bet tai užtrunka. Kiek lengvesnis kelias, norint imtis pokyčių - susirasti žmones, kurie norėtų siekti to paties, arba bent jau mus palaikytų. Kodėl tai taip svarbu?
Kurdami naujus įpročius patys vieni, dažnai susiduriame su išorinės motyvacijos trūkumu, kartais norisi, kad kažkas tarsi prižiūrėtų mus iš šalies, sukurtų vienokius ar kitokius terminus - tokie dalykai svarbūs ilgalaikei sėkmei. Vienam būna sudėtingiau susidurti su sunkumais, jie gali taip išmušti iš vėžių, kad dings bet kokia motyvacija tęsti. O kartais galime pasijausti atsiskyrę nuo visų, izoliuoti, kai darome dalykus, kurie nerūpi mūsų artimiausiam žmonių ratui.
Savo knygoje “Atominiai įpročiai” autorius James Clear aptaria fenomeną, kai žmogiškas noras pritapti nugali norą tobulėti. Tai reiškia, kad labai žmogiška yra pasiduoti grupės įtakai ir imtis veiklos, kuri yra palaikoma artimųjų tarpe. Šiam reiškiniui pasipriešinti galime susikurdami aplink save aplinką, kuri palaiko mūsų norimą elgesį, kuri skatintų siekti išsikeltų tikslų. Ir nereikia pykti ant esamų draugų, kad jie nesielgia taip, kaip norime mes - palaikančių žmonių grupę visada galima rasti kitur!
Taigi, kodėl svarbu turėti socialinį palaikymą imantis pokyčių?
Atskaitomumas: vienas didžiausių palaikančio rato privalumų - jiems reikės atsiskaityti už pasiekimus ar tobulėjant praleistą laiką. Nusistačius tikslą, jo reikės ir siekti, nes kitaip sulauksi klausimų “kas nutiko?”. Tam užtenka ir vieno žmogaus, svarbu, kad žinotum, jog praleidus treniruotę/meditaciją/įrašyk savo norimą įprotį - kažkas pastebės.
Motyvacija: ji yra banguojanti būsena, ir visada ateis diena, kuomet pradinis entuziazmas išblės. Bendruomenė, kurios dalimi save laikai, leidžia pajusti kolektyvinę motyvaciją, kuri yra žymiai pastovesnė nei individuali. Tai gali tave uždegti iš naujo. Kai matysi, kad kitiems irgi sunku, bet jie pasistengia įveikti iššūkius, tai uždega. O atliktų socialinių tyrimų rezultatai patvirtina, kad elgesio pokyčių motyvacijos palaikymui didžiausią įtaką daro bendraminčių palaikymas. Ši įtaka bus dar reikšmingesnė, jei palaikymo sulaukiama iš žymaus žmogaus, arba tokio, kuriam jauti pagarbą.
Informacijos pasidalinimas: atrodo, akivaizdi tiesa, bet kokia veiksminga! kiekvienas iššūkis, su kuriuo susiduri, jau tūkstančius kartų iki šiol buvo įveiktas kitų žmonių. Kai jų patirtį išgirsti iš pirmų lūpų, susidūrus su savais sunkumais sutaupai ne tik laiko, bet ir emocinių resursų. O jei tikslas aukštesnis, patirties turinčiųjų įžvalgos gali būti neįkainojamai vertingos, nes šią informaciją rasti kitur gali būti sudėtinga. Be to, kai gali suteikti kitiems naudingos informacijos, kai sulauki padėkos už pagalbą, o gal net ir susižavėjimo pilno komplimento, tai leidžia pajausti savo progresą.
Emocinė parama. Įpročio formavimas priklauso ne tik nuo fizinių ar protinių pastangų. Tai - ir emocinė kelionė. Pasieksi momentus, kuomet užklups abejonės, netvirtumas, savikritika. Tada emocinė parama iš aplinkinių itin reikalinga. Padeda net ir patys mažiausi ženkai, rodantys, jog nesi viena(s) šiame kelyje.
Socialinė parama galima iš grupės žmonių, kur visi turi panašų tikslą: bėgimo ar rašymo klubo, grupinės terapijos grupės, treniruočių programos dalyvių.. Jei sunku surasti tokią grupę, galima bandyti ją burti: darbovietėje pasiūlyti rinktis knygų klubui ar eiti kartu pabėgioti per pietų pertrauką; vietiniame kultūros centre ar bibliotekoje pasiūlyti vienokią ar kitokią iniciatyvą. Jei paramos norisi, bet netrokšti būti supama(s) žmonių, visad galima paieškoti bendraminčių internete, arba kreiptis į specialistą: psichologą, koučerį, trenerį, mokytoją. Vieno žmogaus parama taip pat gali būti puikus pastiprinimas ir atlikti anksčiau išvardintas funkcijas!
Jei nori pradėti savo pokyčius, įsigyk mūsų Įpročių gidą ir naudok kartu su savo pokyčio draugu!
Tekstą parengė psichologė-psichoterapeutė Gabija Petravičė.