Kai baimės valdo gyvenimą. Ką darytum, jei nebijotum?
Kai studijų metais galėjau pusmečiui važiuoti pasimokyti kitoje šalyje, pirmiausia rinkausi angliškai “kalbančius” universitetus Europoje - kad viskas būtų aišku, suprantama, ir, na, ne per daug egzotiška. Bet kai man pranešė, kad nepatenku į norimas vietas, bet galiu važiuoti į Vokietijos universitetą, kuriame angliškai nedėstoma - pagalvojau, ai, juk išmoksiu tą kalbą, ką čia reiškia. Ir išvažiavau, realiai mokėdama tik pasisveikinti vokiškai.
Ar bijojau? Manau, taip. Ar buvo sunku? Taip, tikrai buvo, ką veikti. Ar daug išmokau? Taip, išmokau LABAI daug. Jei baimė būtų sustabdžiusi, galėjau atimti iš savęs galimybę praplėsti akiratį, susipažinti su nauja šalimi ir savimi. Kartais galima pasirinkti bijoti IR daryti.
Kas yra baimė?
Tai emocija, perspėjanti mus, kad galimai artėja pavojus. Pirminės baimės reakcijos - “kovok” arba “bėk” (pridedama dar ir tarpinė “sustink”) yra labai stiprios, nes nuo to, ar mūsų protėviai sugebėdavo apsisaugoti pavojingose situacijose, tiesiogiai priklausė jų išlikimas, o tuo pačiu ir mūsų egzistavimas.
Tačiau stipri pirminė reakcija ne visada reiškia, kad naudingiausia - jai paklusti. Gyvename nebe tais laikais, kuriais susiformavo ir išsivystė mūsų smegenys. Aplinka pasikeitė, o daugybė pavojų, atidžiau pažiūrėjus, virto galimybėmis.
Kodėl tada aš jaučiu tokią stiprią baimę ar nerimą, kai reikia lipti ant scenos? Dalyvauti darbo pokalbyje? Keisti būstą? Normalu, kad didelės rizikos situacijos atneša stiprias emocijas. Ir gerai, kad jas atneša - emocijos yra labai naudingi signalai, pranešantys, kad štai, čia rizikuoji, ar gerai pagalvojai prieš veiksmą? Šioje situacijoje gali kilti pavojus, gali kažką prarasti - gerą darbo galimybę, aplinkinių palaikymą, pinigus - ar tinkamai jai pasiruošei? Baimė neleidžia aplaidžiai praleisti svarbių detalių, nepasiruošti daug lemiančiam egzaminui ar spontaniškai pasirinkti netinkamą gyvenimo kelią. Šios emocijos, jei į jas įsiklausoma, priverčia stabtelėti, pasiklausti savęs, kas man iš tiesų yra svarbu, galbūt paprašyti pagalbos. O kartais - atsisakyti pasiūlymo, jei suprantu, kad šiuo metu, dabartinėse mano gyvenimo aplinkybėse papildomas stresas ir darbo krūvis man visiškai nereikalingas.
Kartais atrodo, kad jei jaučiu - reiškia, tai realybė. Jei jaučiu baimę, reiškia, čia ženklas, kad man to nereikia. Bet tai nebūtinai tiesa. Jausmai yra signalai, bet ne faktai. Stipresni jausmai gali kilti ten, kur situacija pažįstama (sąmoningai ar pasąmonės lygmenyje) iš anksčiau. Ten, kur jau buvau, ir iki galo problemos neišsprendžiau, o gal ir nukentėjau. Dažnai baimės jausmas gali užsifiksuoti tokiame amžiuje, kai dar negalėjau susitvarkyti su kylančiais pavojais. O dabar, užaugus, jau galiu - ir tai susiję tiek su fiziniais baimę keliančiais objektais, tiek su nežinomybę atnešančiomis situacijomis. Man mažai likti vienai būdavo baisu, nes iš tiesų nebūčiau galėjusi savimi pasirūpinti, jei kas nors nutiktų. Trisdešimtmetė aš pasirūpinti savimi jau galiu, net ir svetimoje šalyje nemokėdama kalbos. O baimę abejose situacijose galiu jausti tokią pačią!
Nežinomybės baimė. Kaip sau padėti?
Žmonijai universali baimė - nežinomybės baimė. Kai nežinau, ko laukti, kyla nerimas, dažnas vengia situacijų, kurių negali kontroliuoti, nes negali žinoti, ko iš jų tikėtis. Tačiau kaip ir su visomis baimėmis, yra būdų, kaip sau padėti net ir su tokia dažna ir visaapimančia baime:
Žinok, kodėl. Pokyčiai kelia baimę, bet jei tiksliai žinai, ko nori jais pasiekti, koks yra tolimesnis, didesnis tikslas,tuomet lengviau būti užtikrintu, kad dabartinis sprendimas yra geriausias iš šiuo metu galimų.
Prisimink, kad “o kas, jeigu…?” gali būti ir pozityvus. Jei tau įprasta sau užduoti klausimus apie tai, kas gali nepavykti, stenkis subalansuotai paklausti savęs ir “o kas, jeigu pavyks?”. Vaizduotėje nupiešk detalų paveikslą, kaip tavo gyvenimas atrodys tada. Motyvuoja? Kuo dažniau galvosi apie pozityvų pokyčių aspektą, tuo labiau smegenys įpras matyti pokyčius iš teigiamos pusės.
Mokykis mąstyti apie pokyčius pozityviai. Fizinių pratimų kartojimas padeda auginti raumenis. Kitokių nei įprasta minčių kartojimas padeda keisti įprastą mąstymo modelį. Taip galima nutildyti kritišką ar nuvertinantį balsą galvoje, koreguoti savo mąstymą ir išmokti pokyčių laukti, o ne jų bijoti.
Šioje vietoje padeda afirmacijos - užsirašyk ir matomoje vietoje pasidėk kortelę, primenančią, ką gero pokyčiai atneš. Arba kad pokyčiai neišvengiami. Arba kad jausti baimę artėjant pokyčiams yra normalu, ji padeda. Jei nesinori rašyti, gali pasinaudoti jau sukurtomis Saviterapijos kortelėmis.
Išskaidyk pokyčius į mažesnius žingsnelius. Nereikia stačia galva nerti į ekstremaliai kitokį gyvenimą. Būna situacijų gyvenime, kuomet daug aplinkybių keičiasi vienu metu: studijų/darbo ir gyvenamosios vietos pasikeitimas, partnerių kaita, netektys.. Bet jei galima, saugiau yra pokyčius išskaidyti, nekeliant sau papildomo (ir nereikalingo) streso. Pavyzdžiui, norint keisti karjerą, nebūtina iškart nuspręsti, ką ir kur norėsi dirbti visą likusį gyvenimą. Galima pradėti nuo sąrašo dalykų, kurie patinka. Tuomet atsirinkti sritis, kuriose labiausiai norisi save išbandyti. Pasirinkti tą, kurią pasimatuoti gali lengviausiai - ir pabandyti ją be įsipareigojimų (praktikos ar savanorystės pavidalu). Taip po truputį pratinantis prie pokyčių, sprendimas imtis radikalesnių veiksmų gali ateiti savaime.
Priimk savo pažeidžiamumą pokyčiuose. Tai reiškia priėmimą, kad negali kontroliuoti situacijos, kad nežinai ir negali žinoti geriausio sprendimo, bet gali susitvarkyti su tų sprendimų atnešamais iššūkiais. Kai gali atvirai priimti pokyčius, gali ir susigrąžinti kontrolės pojūtį į savo rankas.
Klausk savęs, ko bijai labiausiai. Jei vis kyla blogiausio scenarijaus mintys, pasiduok joms kuriam laikui: kur jos galiausiai nuveda? kas blogiausio gali nutikti? Dažnai galvojant tokiomis sąvokomis kaip “kažkas nepavyks” situacija atrodo baisesnė, nei konkrečiai įsivardinus, kad “yra galimybė, jog prarasiu 500 eurų”.
Apsidovanok save už pokyčius, susiek juos su maloniomis emocijomis. Tai neturi būti brangi dovana sau - gali tiesiog labai sąmoningai atkreipti dėmesį į tai, ką gero tau pokyčiai atnešė, pasidžiaugti savimi, kad jų ėmeisi
Taigi. Ką darytum gyvenime kitaip, jei nebijotum?