Augimo mąstysena. Kai nuimame savo galimybių limitą.
Eksperimento metu tyrėjai dešimtmečiams vaikams skyrė kiek per sunkias jų amžiaus grupei užduotis, ir stebėjo, kaip elgsis dvi vaikų grupės: vieni turėjo nuostatą, kad mėgsta iššūkius ir nori ko nors išmokti, kiti - kad užduotį turi atlikti, ir atlikti gerai. Kaip manote, kuri grupė pasirodė geriau? Ir kaip manote, kurios grupės dalyviai atėjo į eksperimentą antrą kartą?
Fiksuotas mąstymas
Tie, kas turi FIKSUOTĄ mąstymą, kurie yra įsitikinę, kad jie gimė su tam tikrais ribotumais, ir jų gebėjimai yra tokie, kokie yra, vengia sunkumų. Nesimoko iš klaidų. Vengdami nesėkmės, net nebando siekti to, ko iš tiesų nori. Nori pasirodyti protingi, bet nebūtinai turi vidinį siekį iš tiesų tokiais būti. Kas įdomiausia, kad jei tiki, jog tavo gebėjimai yra įgimti ir nekeičiami, tai jie dažniausiai ir išlieka stabilūs per gyvenimą.
O iš daug pasiekusių žmonių nuolat girdime, kad svarbiausia - bandyti bandyti bandyti, mokytis kiekviena proga. Kad talentas - tik startinė pozicija. Kad nesėkmėmis yra nusėtas net ir tiesiausias kelias į sėkmę. Man labai patinka kartas nuo karto vykstantys renginiai, vadinami “Fail nights” - nesėkmių naktys. Kai žmonės susirenka pasakoti ne apie tai, kas jiems pavyko ir ko pasiekė, o apie didžiausias savo gyvenimo nesėkmes, reflektuoja, ką jos jiems atnešė. Ir daro tai su humoru, dalindamiesi pamokomis, kurias išmoko skaudžiai, bet ilgam.
Tai, kaip galvojame apie save ir savo gebėjimus, turi didelę įtaką mūsų pasiekiamiems rezultatams darbe, moksluose, bet kokioje kitoje gyvenimo srityje. Ir visgi ne kiekvienas stabteli apie tai susimąstyti, o gali negatyvias nuostatas savo gebėjimų atžvilgiu priimti kaip savaime suprantamas. Taigi kas yra į augimą orientuotas mąstymas? Ir kaip jis gali padėti pasiekti tikslų?
Į augimą orientuotas mąstymas
Į augimą orientuotas mąstymas - tai žinojimas, kad savo įgūdžius galime lavinti pasitelkdami praktiką, teisingas strategijas ir kitų pagalbą. Šį terminą (Growth mindset) sukūrė profesorė Carol Dweck, tyrinėjusi, kaip žmonių kertiniai įsitikinimai apie savo gebėjimus veikia jų pasiekimus. Būtent ji atrado, kad tie, kurie tiki, kad gali savo talentą ugdyti ir auginti, pasiekia daugiau nei tie, kurie mano, kad jų gebėjimai yra tokie, kokie yra. Tie, kas turi į augimą nukreiptą mąstymą, mato galimybes vietoje kliūčių, ir dažniau pasirenka mokymosi kelią nei lieka komforto zonoje.
“Į augimą nukreiptas mąstymas - tai įsitikinimas, kad įdėję pastangų savo asmenines savybes galime ugdyti ir tobulinti. Ir nors žmonės yra skirtingi - gimsta ir auga su skirtingais talentais, potraukiais, interesais ir temperamentu - visi gali augti ir keistis per patirtį ir bandymus” (C. Dweck)
Pagrindinė šios citatos žinutė - jei galime keisti asmenines savybes, tai kiekvienas gali išsiugdyti ir į augimą nukreiptą mąstymą. Šio fakto priėmimas ir yra pusė kelio į mąstymo keitimą.
Kaip ugdyti į augimą nukreiptą mąstymą?
Atkreipk dėmesį į savo tobulėjimą
Pastebėk sritis, kuriose patobulėjai. Kas dabar sekasi geriau nei praeityje? Kas anksčiau atrodydavo sudėtingiau? Kodėl dabar lengviau? Kaip šio pokyčio pasiekei? Šie klausimai gali paskatinti pagalvoti apie laiką ir pastangas, kurias įdėjai tobulindama(s) tam tikrus savo įgūdžius
Įdėmiau pažvelk į kitų sėkmę
Pabandyk susidėlioti detalesnį vaizdą, kaip žmonės, kuriais žaviesi, pasiekė tai, ko pasiekė. Gal tai pavyktų padaryti iš nuoširdaus interviu teksto, o gal - paklausti ir išgirsti tiesiogiai. Atrask momentus jų “sėkmės” kelyje, iš kurių galėtum pasimokyti, atkreipk dėmesį, su kokiais iššūkiais, kliūtimis jie susidūrė, kiek laiko tai užtruko.
Ieškok grįžtamojo ryšio
Nesvarbu, ar veikloje tau atrodo, kad sekasi puikiai, ar kad visiškai nieko gero nepadarai, prašyti, kad kiti pakomentuotų tavo darbą ir progresą visada naudinga. Tai gali padėti išsikelti realistiškus tikslus tobulėjimui.
Pasitelk žodelį “kol kas”
Iš esmės į augimą orientuotas mąstymas ir yra apie tai, kad aš KOL KAS negaliu tam tikrų dalykų atlikti, bet taip bus ne visada. Ir labai skiriasi frazė “aš kol kas nemoku skaičiuoti logaritmų” nuo “aš niekada nemokėsiu matematikos”. Tai, kaip su savimi kalbame, yra galingas ginklas.
Išmok ką nors naujo
Išbandyk visiškai naują sritį ir iškelk sau iššūkį išmokti kažką, ko visiškai nemoki. Tai nuima spaudimą iškart pasirodyti gerai, suteikia asmeninį pavyzdį, koks banguotas gali būti tobulėjimas, ir praplečia akiratį, kas automatiškai paskatina mokytis dar daugiau ir dar įvairesnių dalykų.
Daryk klaidas
Niekas nepavyksta iš pirmo bandymo. Leisk sau klysti ir mokykis iš klaidų. Priimk jas ne kaip savo trūkumą, o kaip mokymosi proceso dalį. Klaidos parodo, kur slypi tavo galimos silpnybės arba kur trūksta žinių - tuomet šiose konkrečiose srityse gali tobulėti.
Nusistatyk realistiškus tikslus.
Ne per didelius. Ne per mažus. Kad būtų įdomu, jaustum iššūkį, bet ir tikėtum, kad tai įgyvendinama, ir galėtum numatyti, kada.
Neplak savęs už klaidas
Būk gera(s) sau. Vietoj to, kad peiktum save, pagalvok, kaip elgtumeisi su artimu žmogumi tavo situacijoje. Kaip su juo kalbėtum? Kaip padrąsintum?
Sąmoningumo išlaikymas padeda bendrauti su kitais, padeda palaikyti tiek santykius, tiek ir emocinę sveikatą. Jis taip pat gali padėti atpažinti tavo įsitikinimus, susijusius su fiksuotu mąstymu, ir juos pakeisti
Grįžtant prie dviejų vaikų grupių, paminėtų teksto pradžioje. Taip, iššūkius mėgstantys vaikai, kurie nejautė papildomo streso dėl to, kad ne viską supranta, o mėgavosi mokymosi galimybe, pasirodė šiek tiek geriau. Antrą kartą panašiame teste jie pasirodė jau žymiai geriau nei antroji grupė - nes pastarieji vaikai antrą kartą iš anksto jautė nerimą ir vengė vėl patirti jų suvokiamą nesėkmę, taip tik dar labiau užsidarydami nuo galimybės tobulėti. Jei visi vaikai būtų giriami ir vaikų pasiekimai būtų vertinami ne pagal jų rezultatus, o pagal pastangas, pagal tai, kiek daug jie išmoko, pagal REALIĄ NAUDĄ, o ne pagal pažymį, jie užaugtų orientuoti į augimą, nebijodami mokytis ir siekti to, kas jiems įdomu. Ir ne tik vaikai - lygiai tuos pačius principus galime pritaikyti ir sau, nuolat augantiems žmonėms.
Straipsnį parengė klinikinė psichologė KET psichoterapeutė Gabija Petravičė. Registruotis jos konsultacijoms galite čia: saviterapija.lt/psichoterapija