Raktas į gerą santykį - pažeidžiamumas. (psichologė - psichoterapeutė Gabija Petravičė)
Ką reiškia būti pažeidžiamu santykiuose?
Pirmiausiai norisi paklausti kitaip: kada žmogus yra pažeidžiamas? Tada, kai atsiduria pozicijoje, kur kitas turi progą jį emociškai sužeisti. Siekiamybė artimų santykių kūrime - kad jie būtų tokia erdvė, kurioje niekada nereikia galvoti apie tai, kad galiu būti sužeistas, tuo labiau - bijoti.
Pažeidžiamumas yra apie buvimą savimi, savęs priėmimą tokio, koks esu, su visais jausmais, poreikiais, trūkumais, silpnybėmis, gyvenime daromomis klaidomis. Ir kartu apie tikėjimą, kad kitas žmogus gali mane tokį priimti. Atsiverdamas artimam žmogui (o gal ir visiškam nepažįstamajam) parodau, kad pasitikiu juo, kad jis mane supras ir priims.
Dar buvimas pažeidžiamu yra apie atvirą pripažinimą, kad kažko nesugebu, pagalbos prašymą. Nes prašydamas pagalbos parodau, kad esu priklausomas nuo kito žmogaus, nuo jo atsakymo. Tame momente kitas įgyja galią prieš mane, nes gali pasakyti "ne". Bet gali pasakyti ir “taip”.
Kodėl sunku būti pažeidžiamu santykiuose?
Nes būti "stipriu", "neklystančiu", "nedvejojančiu", su “normaliais” jausmais ir be ypatingų poreikių yra saugiau ir paprasčiau. Viešojoje erdvėje atrodo, kad dauguma sėkmingų žmonių yra tokie, kad būtent šios savybės traukia draugus ir "vertus dėmesio" partnerius. O pripažinti, kad suklydai, kad kažko nesugebi, paprašyti pagalbos - jau rizika.
iš esmės nėra lengva tiesiog pasitikėti žmonėmis, ypač jei praeityje buvo skaudžių patirčių, susijusių su nemeile, atstūmimu, patyčiomis. Dažnai tokios patirtys šeimoje vaikystėje palieka itin gilų pėdsaką, bet ir tai nebūtina, kad būtų sunku parodyti savo jausmus, savo pažeidžiamumą - pasitikėjimo žmonėmis pamatus sudrebinti gali ir nepavykę, toksiški romantiniai santykiai vėliau gyvenime, arba patyčios darbe.
O ir šiaip, pažeidžiamumas yra apie tai, kad parodau save visiškai tokį, koks esu, ir atsiveriu kito žmogaus reakcijai. Kitas gali mane priimti, bet lygiai taip pat gali sureaguoti kitaip - pasijuokti, sukritikuoti, nusisukti. Tam, kad galėčiau būti pažeidžiamas, reikalingas vidinis pasitikėjimas savimi ir žinojimas, kad ta nemaloni reakcija manęs nesužeis, niekaip nepakeis mano gyvenimo ar to, kaip apie save galvoju.
Kodėl svarbu sau leisti būti pažeidžiamu?
Atrodo, būnant atviru ir pažeidžiamu atsiranda nemažai rizikos, gali kilti klausimas, ar tikrai verta ją prisiimti. Bet tik pilnai atsiveriant, parodant savo pažeidžiamas dalis ir leidžiant sau būti visiškai emociškai nuogu prieš kitą žmogų, santykiuose galime statyti tvirtus pasitikėjimo pamatus. Be pažeidžiamumo nebus atvirų pokalbių, gilaus vienas kito pajautimo, supratimo ir besąlygiško priėmimo. O būtent apie tai ir yra tikrasis intymumas, žymiai svarbesnis už fizinę trauką ar įgyvendintas erotines fantazijas.
Kaip pradėti?
Santykiai auga veidrodiniu principu. Jei vienas partneris yra atviras ir gebantis išklausyti, priimti kitą, didelė tikimybė, kad ir kitas partneris bus labiau linkęs atsiverti. Tad pradžia tokia ir turėtų būti - pradedant nuo mažų pasidalinimų žingsneliais galima pereiti prie vis didesnių ir reikšmingesnių, po kiekvieno įsitikinant, kad partneris priima mano klaidas, silpnybes, svajones, ir pats po truputį garsiai pripažįsta savąsias.
Tačiau kartais, ypač kai santykiai metų metus būna statomi nerodant pažeidžiamumo, sunku staiga pradėti kalbėti nepatogiomis temomis. Tuomet galima į tai pažiūrėti kaip į žaidimą. Artėjanti valentino diena gali tapti puikia proga didesniam poros atvirumui, nors iš tiesų progos tam nereikia.
Vienas būdas - susitarti, kada porai bus "mūsų" laikas, ir kiek jis truks. Pavyzdžiui, viena valanda per savaitę ketvirtadieniais po vakarienės. Laikas, kai galima kalbėti apie tai, kas iš tiesų svarbu. Ir kalbėti tokiu būdu: vienas kalba, kitas klauso nepertraukdamas, kol partneris pasako viską, ką norėjo. Tada partneris sureaguoja, apibendrindamas, ką išgirdo, ir pasidalindamas, kaip jaučiasi dėl to. Tuomet apsikeičiama. Bendraujant tokiu būdu, kai yra taisyklės, lengviau kalbėti atvirai, nes tikrai žinai, kad būsi išklausyta(s), o partneris neturi teisės kritikuoti.
Tokiam "mūsų" laikui galima pasiruošti iš anksto - pavyzdžiui, sugalvoti po kelis klausimus, kuriuos norėtum užduoti partneriui, ir tada traukti po vieną pokalbio metu. Arba pasinaudoti paruoštukais - porų pokalbių kortelėmis, kurios dar labiau sužaidybina pokalbius. Traukiant korteles galima puikiai praleisti laiką, ir net nepastebint daugiau sužinoti apie partnerį ir turėti progą atsiverti.
