Priimti save. Ką tai reiškia?
Būkime atviri - dauguma savęs nepriima tokių, kokie yra. Beveik 10 metų bendrauju su žmonėmis psichologo kabinete, ir mane vis dar šokiruoja, kaip negražiai žmonės su savimi kalba. Kaip negatyviai jie prieš save nusiteikę. Kokius didelius ir galingus vidinius kritikus būna užsiauginę. Esu skaičiusi, kad 98 procentai mūsų minčių nuolat kartojasi diena iš dienos, ir vidutiniškai 80 procentų jų būna negatyvios, nukreiptos į save arba kitus. Kiek daug!
O kiek problemų kyla dėl to, kad žmonės nepriima savęs! Pirmiausia, savęs nepriėmimas tokio, koks esi, dažnai sukuria neatitikimus tarp realybės ir lūkesčių. Ir čia nebūtinai žmonės save nusivertina - jie kartais kuria sau pasakas apie tai, ko iš tiesų nėra. Nes taip trumpam būna lengviau. Tiesiog jei aš nepriimsiu, kad mano paakiai šiuo metu ryškūs, galiu turėti nepamatuotų lūkesčių šventiniam makiažui. Jei nepriimu, kad man jau ne 18-a, o 34-eri, galiu nepasitikrinti sveikatos ir praleisti grėsmingos ligos pradžią. Arba jei nepriimu, kad per šventes daugiau pavalgiau man netinkančio maisto ir priaugau keletą kilogramų, paskui bergždžiai save graušiu už atsikišusį pilvą. O juk galima arba sąmoningai leisti sau pasimėgauti tuo, kas man skanu, arba labai aiškiai žinoti, kokios bus pasekmės, ir maisto kiekį visgi riboti.
Savęs nepriimantys žmonės yra didžiausias marketingistų taikinys: sau nepatinkantis klientas noriai atveria piniginę už pažadą, kad prekė pakeis jį taip, kaip trokšta. Reklamuojami produktai iš žmonių išvilioja pasakiškus pinigus. Ir viskas tik dėl to, kad kažkas pasakė, kad tau reikia keistis, ir keistis būtent taip, o ne kitaip.
Pastebėjus, kiek problemų kyla dėl to, kad žmonės savęs nepriima, arba, kaip rašė filosofas Blaise’as Pascalis, “dėl žmogaus negebėjimo ramiai pabūti vienam savo kambaryje”, net imta plėtoti atskira psichoterapijos kryptis - priėmimo ir įsipareigojimo terapija. Jos pirmoji dalis - “priimti save” - reiškia priimti ne tik savo pasiekimus ir stiprybes, bet ir klaidas, nesėkmes, nusivylimus. Priimti, kad ne viską galiu, ne viską ir reikia galėti. Priimti, kad esu ribotas žmogus, ir viskas su tuo yra gerai.
Pats pirmas žingsnis yra nustoti bijoti priimti save. Dažną tai gąsdina - o kas, jei priėmusi save tokią, kokia esu, visai apsileisiu, nebetobulėsiu, nebesistengsiu? Savęs priėmimas nereiškia, kad turiu nustoti stengtis ir pradėti galvoti, kad esu tobula ar geresnė už kitus. Savęs priėmimas - tai labai aiškus suvokimas, kad esu žmogus, keliaujantis savo žmogišką kelionę šioje planetoje kartu su milijardais kitų žmonių, ir kad turiu tiek stiprybių, tiek ir trūkumų. Tai reiškia suvokti, kad darau klaidas, ir neabejotinai darysiu jas ateityje, bet neplakti savęs už tai, o pasimokyti ir priimti jas kaip gyvenimo dalį. Savęs priėmimas - tai sprendimas nebegraužti savęs dėl tų kelių netobulumų, kurių savyje nemėgstu, ir savo netobulumą priimti kaip neatsiejamą buvimo žmogumi dalį. Galiausiai priimti save - reiškia atsisakyti nerealistinio įsitikinimo, kad jei esu netobula, reiškia, kažkas su manimi negerai.
Viskas su tavimi yra gerai.
Kartais tam, kad būtų lengviau tai pamatyti, reikia atsisakyti dirbtinio socialinių tinklų švytėjimo, lyginimosi su kitų žmonių aukščiausiais pasiekimais, nematant sunkumų. Mes netobuli, ir viskas su tuo yra gerai. Nusprendus nustoti plakti save už visas smulkmenas, kurios mums mumyse nepatinka, galima pradėti priimti netobulumą kaip neatskiriamą buvimo žmogumi dalį.
O matant ir priimant realybę tokią, kokia ji yra - su prastais valgymo įpročiais, atsiradusiomis raukšlėmis, netvarka, nerimastingomis mintimis ar santykių problemomis - galima žvelgti svarbiausioms problemoms tiesiai į akis ir jas spręsti. Apie tai ir yra antroji priėmimo ir įsipareigojimo terapijos dalis. Kai priimu realybę, kokia ji yra, kai priimu save, kokia esu, tada galiu labai aiškiai pamatyti, kas man netinka, ką norisi, o gal ir reikia įsipareigoti keisti, kas man tikrai būtų naudinga - o ne blizgančios reklamos iš dirbtinio ekrano primesta.
Tad savęs priėmimas nenutolina žmonių nuo jų norimų pokyčių - atvirkščiai, jei priimu save, priimu ir puikiai žinau savo turimus trūkumus bei problemas, ir galiu sąmoningai pasirinkti, kurių iš jų sprendimams šiuo metu galiu ir noriu skirti laiko.
Straipsnį parengė psichologė Gabija Petravičė.
Registruotis konsultacijoms galite čia: https://www.saviterapija.lt/psichoterapija/