Svarstau apie psichoterapiją. Kaip pasirinkti man tinkamą kryptį?
Nors svarbiausias veiksnys, kuris prognozuoja terapijos sėkmę yra santykis tarp terapeuto ir kliento, geresnis terapinių krypčių supratimas gali padėti suprasti, kas jums arčiau širdies, koks požiūris suskamba kaip artimesnis. Nes jei norite panašių dalykų, ką gali pasiūlyti terapeutas - bus lengviau kurti bendradarbiavimu grįsta tarpusavio ryšį.
Taigi, susipažinkime - Saviterapija siūlo galimybę registruotis konsultacijoms pas skirtingų krypčių psichoterapeutes. Gabija - kognityvinės elgesio terapijos kandidatė, Evelina - psichodinaminės mokyklos terapeutė. Registruotis mūsų konsultacijoms galite čia.
Gabija apie kognityvinę elgesio psichoterapiją.
Kognityvinė elgesio terapija (trumpai vadinama KET) yra viena labiausiai vakarų pasaulyje paplitusių psichoterapijos krypčių. Tokia populiari, nes orientuota į kuo greitesnį, moksliniais įrodymais pagrįstą konkrečios problemos sprendimą. Jos tikslas - padėti žmonėms suvokti, kokią įtaką mintys, jausmai, elgesys ir kūno pojūčiai turi vienas kitam, ir kaip jie prisideda prie psichologinių problemų. Konsultacijose su klientais aiškinamės, ką jie gali pakeisti savo (o ne kitų!) mąstyme arba elgesyje, kad problemos sumažėtų arba išnyktų.
Ko tikėtis KET konsultacijų metu? Pirmiausia, su terapeuto pagalba mokomasi keisti mintis: padedu atpažinti ir keisti iškraipytas ar nepagrįstas mintis bei įsitikinimus, kurie gali sukelti emocinius arba santykių sunkumus. Neretai konsultacijų metu kartu su klientu siekiame ir elgesio pokyčių: mokau pastebėti, suprasti ir keisti nepageidaujamus automatiškai kylančius veiksmus, pavyzdžiu, reakcijas konfliktų metu ar nerimą lydintį elgesį. Tai gali apimti ir socialinių ar kitų naujų įgūdžių mokymąsi, pagalbą atsikratant baimių, žalingų įpročių ar kompulsinio elgesio.
Konsultacijos gali atrodyti labai skirtingai, priklausomai nuo problemos, tikslo ir paties žmogaus. Tačiau ši terapija visada prasidės nuo problemos vertinimo ir tikslų bendram darbui išsikėlimo. Neretai pradžioje prašau užpildyti vieną kitą klausimyną, kuris padeda nusistatyti, kokie darbo metodai geriausiai veiks. KET garsėja tuo, kad dažnai konsultacijos pabaigoje būna užduodami namų darbai. Iš dalies todėl ši terapija tokia efektyvi - viena valanda per savaitę yra labai nedaug, bet jei naujus mąstymo ar elgesio įgūdžius žmogus treniruojasi ir namie, pokyčiams reikalingas laikas žymiai sutrumpėja.
Evelina apie psichodinaminę psichoterapiją.
Apie psichodinaminę terapiją dažnai sako: "čia ta, kur kalba apie vaikystę?". Ir taip, ir ne. Terapijoje jūsų asmeninė istorija svarbi tam, kad pamatytume, kaip atsirado jūsų simptomai ir kas iš tos istorijos atsikartoja šiandien. Šioje terapijoje daugiausia dėmesio skiriame santykiams, jausmams, savo motyvacijos supratimui ir mokomės kurti santykius kitaip.
Terapijoje mes siekiame įsisąmoninti, kaip vaikystės patirtys veikia mūsų dabartinius pasirinkimus, kaip matome kitus žmones ir kaip mūsų išmokti gynybos būdai (kurie kažkada padėjo prisitaikyti ir išgyventi) dabar jau kuria mūsų simptomus. Pavyzdžiui, jei esame išmokę, kad pyktis yra pavojingas ar gėdingas, būsime linkę jį slopinti, kaupti, kad tik mūsų neatstumtų. O prisidėjus įvairioms aplinkybėms (pvz., įtampa darbe, konfliktai santykiuose), pradėti kelti didelę įtampą ir pasirodyti įvairiais simptomais - panikos priepuoliais, neaiškiais skausmais, depresijos simptomais.
Simptomai psichodinaminėje teorijoje yra tik ledkalnio viršūnė, o dirbdant su gilumine priežastimi (pvz., polinkiu slopinti emocijas, neišsakyti savo poreikių, nukreipti pyktį į save nuolat save kritikuojant) ne tik dingsta simptomai, bet atsiranda daugiau aiškumo apie save. Kai suprantame savo indėlį į savo savijautą ir gyvenimo aplinkybes, atsiranda daug daugiau laisvės pasirinkti, kaip iš tiesų norime gyventi.
Man turbūt svarbiausia dalis terapijoje - čia ir dabar. Visą savo bagažą mes nešamės su savimi, vadinasi ir į santykį su terapeutu. Jei sunku pasitikėti aplinkiniais, išsakyti savo poreikius ar nuryti pyktį, tas pats vyks ir terapijoje. Tik terapijoje yra saugu viską išsakyti, o tuo pačiu ir išgirsti savo poreikius, pasijusti priimtam su jais ir patikėti, kad jie yra svarbūs. Būtent čia ir dabar momentuose vyksta pokytis, mokymasis kurti santykius kitaip, kurti atsvarą tam, ką išmokome nuo mažų dienų. Tai dar akivaidžiau yra grupinėje terapijoje.
Ši terapijos forma orientuota į ilgalaikius asmenybinius pokyčius. Ilgalaikiai pokyčiai reikalauja ilgesnio laiko - juk formavomės ne vienerius metus, tad ir esminiai pokyčiai negali įvykti staiga. Dėl to ši šaka kartais sulaukia kritikos, tačiau jos efektyvumas taip pat pagrįstas daugybe tyrimų ir nenusileidžia kitoms teorinėms kryptims. Tačiau norisi pasakyti ir tai, kad yra ir trumpalaikė terapijos forma. Ji daugiau skirta tiems, kurie ateina krizėje ar su labai konkrečiais klausimais.
Būtent dėl to terapijos pradžioje išsiaiškiname, ko iš terapijos norisi būtent jums, kas būtų tas pokytis, kurį pasiekę mes galėtume atsisveikinti.
Jei vis dar kyla klausimų, galite parašyti juos mums į [email protected]. Bus įkvėpimo kitiems tinklaraščio įrašams. Taip pat galite registruotis konsultacijoms ir paklausti jums rūpimų klausimų tos psichologės, kuri jums jaučiasi artimesnė.