Kaip išgyventi buitį? Kai priekaištai pabosta, išbandykite žaidimą.
Prisideda įvairūs lūkesčiai antrajai pusei (ji visada gamins man vakarienę arba jis nuolat išneš šiukšles) ir įpročiai apie tvarką, atsinešti iš šeimos (kaip kaip, yra toks darbas kaip langų valymas? Jie ne patys nusivalo?)
Buitis yra tai, kur lengviausia susipykti. Kai ko nors trūksta santykiuose tos kojinės ant žemės gali perpildyti kantrybės taurę. Jei jūsų partnerio meilės kalba yra paslaugos, tai tas kabantis prašymas suplauti indus yra įrodymas, kad jūs jo(s) nemylite.
Buityje galima labai greitai pamatyti, kaip žmonės pyksta - pasako apie tai tiesiai ir švelniai, o gal tyli iki kol išsiveržia ugnikalnis? Bamba viską tvarkydami patys, o paskui prikaišioja? O gal apatiškai žiūri televizorių ir specialiai neina plauti tų indų?
Kadangi indai, skalbiniai ir dulkės kaupiasi kasdien, tai ir nuo lydinčių emocijų taip lengvai nepabėgsite. Vietoje priekaištų, bambėjimo, nekalbadienių (pasyvios agresijos) ar apsižodžiavimų, įžeidimų (aktyvios agresijos), siūlau išbandyti kitus variantus,
Pirma - pasikalbėkite gi nuoširdžiai. Kiekvienas apie save, ne apie kitą. Apie savo lūkesčius, poreikius. Ką galite susitarti? Gal galite pasidalinti darbais taip, kad abiems jaustųsi teisinga? Kiek galite pasistengti dėl kito, neaukodami savo poreikių?
Vis dėl to, puikiai suprantu, kad kalbėtis moka ne visi. Apie save ir savo jausmus - dar mažiau. Todėl su džiaugsmu dalinuosi žaidimu porai - „Eikš čia“ - kuris ir sukurtas tam, kad buitis taptų smagesniu iššūkiu. Kad būtų mažiau barnių, daugiau nuotykio, daugiau apdovanojimo ir, žinoma, daugiau tvarkos namuose.
Mes su vyru irgi išbandėme šį žaidimą, prisitaikėme kai kuriuos darbus pagal save, išbandėme kelias strategijas. Pirmiausia abu davėm vienas kitam darbus, kuriuos dažniausiai padarėme patys. Tai gavosi taip automatiškai - matyt išlindo tas pasikaupęs erzulys. Man - kodėl jis taip retai valo kriaukles?? O jam - kodėl ji nesiurbliuoja?? Po savaitės žaidimo supratome, kad abu turime skirtingas tolerancijas nešvarioms kriauklėms ir grindims. Ir kad abu pastebime vienas kito indėlį. Apie tai anksčiau pasikalbėti tiesiog nesugalvojome. Tokia smulkmena, bet ji kaupiasi. Vietoje to, kad kada nors susprogtume su "kodėl tu niekada", išsiaiškinome tai žaidimu.
Dar po savaitės vyras iškratęs dulkių siurblio talpą papasakojo, kad dabar kai daro tą darbą, žino, kad aš pastebiu ir džiaugiuosi.
Kitą kartą susitarėme žaisti kiek kitaip, pagal savo taisykles. Išduosiu - nusprendėme išsirinkti darbus patys ir taip surinkti kuo daugiau taškų. Čia bus kitoks žaidimas, be gynybų, su mūsų sugalvotais prizais :) kaip sekasi mums šitie žaidimai galite sekti socialiniuose tinkluose (Instagram ir Facebook)
Visgi tikrai verta pažaisti ir kūrėjų taisyklėmis - savo susikaupusį erzulį išleisti žaidimu, nekenkiant kitam, o vėliau ir apdivanojant už darbus. Geriau lai pyktis išeina taip, nei priekaištais, kurie vis tiek neveikia, tik atitolina žmones vienus nuo kitų.
Ar bandėte jau? Pasidalinkite jei išbamdysite! Gal atrasite dar geriau veikiančią savo versiją?
